Pasitaisymai.

"Kaip ir su kuo sutiksi naujus metus, tokie jie ir bus". Ši frazė visiems po Kalėdų neduoda ramybės... Prasideda masiniai apsvarstymai, aptarinėjimai, kas, kaip ir su kuo bus :) O man to svarstyt nereikia... Žinau, kad bus, žinau, su kuo ir viskas - galiu būti rami bent dėl vieno dalyko... O toliau viskas labai moteriška - naujų rūbų pirkimas, kosmetika, nagų lakas ir pan. Mane kartais žavi tokios moteriškos apsvarstyminės smulkmenos :D
Kokia būsiu šį vakarą? :) Pilkas Essence nagų lakas (3.99Lt akcijos metu, greit džiūna, lakuojasi labai smagiai - be dryžių, laikosi pakankamai ilgai ir spalva tokia žavi pilka/asfalto; all in all - superinis daiktas), šviesiai pilka suknelė iš Cropp Town (su akcija kainavo vos 29Lt, pasaka :) būsiu kaip mažas kopūstas :DDD ) ir žavus dryžuotas megztukas irgi iš to paties Cropp Town (ok, atrodo absurdiška, kai 3kartus trumpesnis ir mažesnis daiktas už suknelę kainuoja brangiau, bet na gerai - jis juk ir šiltesnis :D taigi, Cropp Town, kaina 39Lt; ech tos akcijos...) ir slyvų spalvos pėdkelnės (Klaipėda, rekomenduoju - prieš Vaivos kino teatrą, kur šiuo metu įsikūręs Čili Kaimas, yra tobula mažytė pėdkelnių parduotuvė; kainos superinės, pėdkelnių įvairovė ir kokybė taip pat; tik būkit mielos, moterys, neišpirkit visko - palikit ir man :D ). Vis dar nesugalvoju, ką darysiu dėl makiažo, bet turbūt eilinį kartą - rudas dūminukas (iki tikro tamsaus dar nepribrendau, tai belieka toks...). Anyway, manau, kad foto bus tiek makiažo, tiek aprangos (kad visokie anonimiški nepyktų, jog tik daug rašau ar tik komentuoju kosmetiką ant rankos.. :} ).

O dabar dar vienas dalykas - noriu gerai pabaigti ir dar geriau sutikti metus, tai įdėsiu ir trumpą review kai kurių priemonių ant odos (matai, Anonimiškas, aš pasitaisiau ;>> ). Taigi Kūčių vakaro makiažas. Būtent šios šventės proga leidau sau odos nemaskuoti ir išbandyti naują pudrą (ačiū, Viktoryte), taigi rezultatas gavosi toks:

Naudotos priemonės:
Mousse Foundation "Soufflace!" sufle pagrindo pudra (makiažo pagrindas)
Maybelline Affinitone Pressed powder;
120 spalvų šešėlių paletės rudi atspalviai;
Clinique blizgis lūpoms, 09 atspalvis;
Maybelline gelinis akių pravedimas;
Little Glow Cheek bronzeris.

Taigi manau, kad šio vakaro makiažas atrodys panašiai, tik, savaime aišku, nepamiršiu maskuoklio paakiams bei spuogeliams :)

Taigi tataigi, kol dar turiu progą ir laiko, kiekvienam iš jūsų kitais metais linkiu padaryt tai, ko nespėjot šįmet ir... mėgautis kiekviena savo gyvenimo akimirka, nes kiekviena ji - nepakartojama :)

Mažulytis review.

Kadangi vakar vakare po mini tvarkymosi turėjau šiek tiek laisvo laiko, tai šiandien padarysiu įrašą - mažą apžvalgą apie beveik visą kosmetiką, kurią gavau iš stebuklingojo "ten" - Dublino. Kelios priemonės taip ir liko neapžvelgtos (birūs šešėliai, Clinique blizgis, vazelinas ir dar kažkas, tik dabar nebeprisimenu ant smūgio), tačiau didžioji dauguma - čia. Kas žino, gal kažkas susigundys ir pabandys įsigyt vieną ar kitą produktą :)

1. Blizgus pravedimas akims. Gavau du vienodus, tik skirtingų spalvų - mėlyną ir alyvinį. Išbandžius pamačiau, kad jeigu daryti įprastą ploną pravedimą (kaip darom su juodu) ir nemakaluoti ilgai po akį, tai blizgučių gausim labai nedaug - puikiai tiks brėžti ant pieštuko, pridės kelis blizgius ir suteiks minimalų šventinį įvaizdį. Daugiau patepus blizgučiai aiškiai matosi (antra foto, mėlyna spalva). Minusas vienas - gana greit ir lengvai nusivalo (nors mėlyną ant rankos buvau patepusi anksčiau, nei violetinį ir jis jau buvo spėjęs padžiūti, bet nusivalė vis tiek lengvai).

2. Kohl pieštukai akims. Pakuotėje buvo šie trys ir drožtukas. Gerai, kai turiu su kuo lyginti. Brėžia minkštai, spalvos tikrai gana ryškios, išsilaiko ilgai. Ant akių bandžiau alyvinį, tai visą dieną išsilaikė puikiai :) Lyginant su Essence pieštukais akims iš "Crazy about colour" kolekcijos galiu pasakyti, kad šie yra minkštesni akiai, spalvos ryškesnės, tačiau jie storesni. Išsilaiko geriau šie :)

3. Mano meilė iš pirmo žvilgsnio tiek pagrindinės pakuotės (kartoninės) atžvilgiu, tiek pačio bronzerio. Draugė pamačiusi pasakė, kad vos ne Bobby Brown kopija. Galime įsivaizduoti, kiek kainuoja BB produktai :) Veidui suteikia nuostabaus gyvumo, užtenka vos vieno perbraukimo per VISAS spalvas teptuku ir super vaizdas. Bent jau šviesiaodėms :) Atskirai spalvos tikrai pakankamai ryškios, pigmentinės. Teptuku lengvai pasiima, ilgai išsilaiko. Manau, kad bus skalsus produktas (užteks ilgam). Bet tikrai tikiu, kad prašysiu dar vieno tokio... :))

4. Sufle pagrindu gaminta pudra. Ant veido odos nebandžiau, bet ant rankos pabandžius pagalvojau, kad tikrai neturėtų matytis, jog pudra tepta. Labai minkštai imasi iš indelio, indelis nėra labai didelis, bet naudoti bus patogu. Dažniausiai pudros būna tokios, kur aplink sieneles produkto dar lieka, paimti niekaip neišeina ir likutį reikia mesti lauk... ;/ Šiai pliusas dėl to, jog taip nebus :)

5. Skaistalai ir kontūravimas viename. Minusas - daug blizgėjimo/švytėjimo (kaip kam patogiau vadinti), kai imi abi spalvas į vieną. Atskirai panaudoti sunku, nes kiekis pakankamai mažas, bet kaip vieną naudoti galima turbūt labiau per šventes ar kai reikia ryškesnio makiažo. Ant veido dar nebandžiau, bet pabandžiau ant rankos odos. Šiaip asmeniškai man vaizdas visai patiko :) Ir vėl - ta žvilgsnį ir širdį pavergianti pakuotė... Tiesa, kartu yra pridėtas šepetėlis, kuris tikrai mažas, bet labai labai mielas...

6. Lūpų blizgis. Žiauriai keistas kvapas - lyg saldus, bet lyg ir ne :D Spalva ir pakuotė žavingi, o bet tačiau tik nufotografavusi pamačiau vieną NEĮTIKĖTINAI didelį pliusą - kitoje tūtelės pusėje nuo užrašo yra įmontuotas... Taip, veidrodėlis :) TOBULAS sprendimas :)
Blizgis šiaip pats lipnus, tai manau, kad laikytis turėtų gana neblogai :) Teptukas įprastas blizgiams (kirstas kampu).

Toks kol kas šis review, vėliau turbūt įdėsiu ir likusių produktų apžvalgą :) Na o dabar reikia eit toliau ruoštis šventiniam vakarui... Ta proga..

...ir kai perskaičiau šią frazę, kuri kažkiek skambėjo taip "Gyvenimas - kaip pieštukinė, kurioje nėra tik vieno elemento - trintuko", suvokiau, kad taip yra iš tiesų... Todėl ir sau, ir kiekvienai iš jūsų linkiu vieno vienintelio ir kartais, atrodo, svarbiausio pažado tiek šį būsimą šventinį vakarą, tiek prie rytojaus ryto stebuklingo Kalėdų paslapties medžio - mėgautis kiekviena, ABSOLIUČIAI KIEKVIENA gyvenimo akimirka... Nes tik tokiomis progomis, kaip ši, suvokiam, ką padarėm, ko pridarėm, ko nepadarėm ar ne(da)darėm... Atsiprašyti tų, kuriuos įskaudinom, niekada ne vėlu. Tik ne visada tam randam progų..

Atleiskit, ne(si)pykit, tikėkit ir pasitikėkit. Džiaukitės ir mėgaukitės. Būkit žavingai moteriškos, moteriškai žavingos ir turėkit paslaptį.. Kaip Kalėdos ją turi kiekvienais metais vis iš naujo :}

Irish stuff, labai lauktas pirmadienis ir Kalėdų kvapas...

Visų pirma tai... Pirmą kartą šitaip labai laukiau pirmadienio ir grįžimo namo iš poilsio oazės :) Žinojau, kad namie laukia Kalėdų eglė, eglės puokštė, kad namie laukia... priešKalėdinės dovanos :)) Taip taip, laukiau laukiau ir pagaliau sulaukiau... Pasiėmusi dėžę likau apstulbus - ji buvo tooookia didelė ir tieeeek visko daug pilna, kad net negalėjau įsivaizduot :o Žodžiu kol kas nedaugžodžiausiu, leisiu pasigrožėt/pasižmonėt, o paskui padarysiu ir trumpą review apie gautą kosmetiką :) Tiesa, nenufotografuoti liko lankelis, kosmetinė, dvi poros batyčių (vieni yra matomi kažkur senesniam blogo įraše), dvi kepurės (man ir mano) ir šveičiamosios pirštinytės :) O visa kita... Skanaukit!

Kol kas bandžiau tik alyvinį Kohl pieštuką, bronzerį ir tušą - atsiliepimai tik geriausi... :) Pieštukas pakankamai lengvai brėžia, vidutinio kietumo (voko nebraižo ir neduria brėžiant), bronzeris - pasaka, suteikia nuostabų švytėjimą ir gaivumą skruostams :) O tušas pirmu sluoksnius atrodo lyg natūralioms blakstienoms, o antru paryškina jas :) Bet jau ko vertos bronzerio ir tušo pakuotės... Tikrų tikriausios nuodėmės :))

Tai sakau labai labai didelį ačiū Viktorijai ir Aivarui, gripuoti linkėjimai Dublino link jau keliauja, tikėkimės pūgos nesukliūdys :) O aš einu toliau burbuliuot panosėj, nes... Gripas užpuolė mano, tai tikiuos, kad neužpuls ir manęs ;//

Kai širdį paglosto mažasis princas...

Nieko nėra smagiau prieš Kalėdas už namų tvarkymą, dovanų ieškojimą ir pakavimą, už nustebusias ir džiugias sielas, už tą tikėjimą. Nieko. Labai labai šilta, kad pirmos dovanos jau pasiekė gavėjus... Džiugu, kad dovanos patinka :) Linkiu jas sėkmingai naudoti, o ne nugrūsti kur nors į tolimą tolimą kampelį ir, praėjus Kalėdoms, pamiršti, kad jas gavot... ;)

Galva užkišta stresu ir baime... Egzaminai artėja, dienos pilnos darbų, planų, mokslo projektų, atsiskaitymų, koliokvimų ir dar visokio velnio, susijusio su PASKUTINE tikra sesija bakalaure. O Dievai - liko tiek nedaug iki to momento, kai eisiu gintis savo bakalauro diplomo... Ir būsiu diplomuota specialistė :D Skamba... įdomiai. :)

Kai visi pirkiniai būna tik dovanoms, šventėms, kitiems, širdis spurda iš nekantrumo pagaliau leisti nusipirkti ką nors sau pačiai... Tebūnie tai plytelė gardžiausio šokolado (kokio? taip, žiauriai mėgstu Milka, bet ji čia pas mus ne tokia, kokia Vokietijoj... todėl jos tiesiog nebelabai perku...), tebūnie naujas apatinių komplektas arba... Eilinį kartą - kosmetika :) Ta proga noriu padaryt trumpą review apie naujas priemones:

Pieštukas antakiams. Inovacija - nedažo odos, dažo tik plaukelius... Ilgai aš ten su juo terliojaus, kad suprast ir bent jau pamatyt minimalų efektą... Galų gale pradėjau dažyt vargšo balto meškino kailį, kad suprasčiau, ar jis čia koks nors defektuotas, ar kas jam yra... O jam viskas normaliai - balto meškino kojytė dabar papuošta rudom dėmelėm, bet mano antakiai ir taip pakankamai tamsūs, tai ant jų nelabai kas matosi :D Šiaip kaip su akcija kaina buvo nuostabi (lyginant su pradine kaina...), tai už ją rekomenduočiau pirkt šviesesnių antakių savininkėms. Tamsesnių antakių savininkėms galiu rekomenduoti tokį pat juodą - gal labiau matysis tada efektas :)

Superinis blizgis. Labai graži pakuotė, patogus teptukas, pakankamai lipnus, šiek tiek drėkina lūpas, atrodo pakankamai natūraliai. O dar ir akcinė kaina buvo puiki, tai nesusilaikiau, nors blizgių turiu... Hmmm... Geriau neskaičiuosiu :D Ant lūpų atrodo taip:

1 foto lūpos be jokio blizgio ir balzamo, 2 foto - su blizgiu dienos šviesoj, 3 foto - dirbtiniam apšvietime :)

Taip pat nusipirkau iš Essence firmos šiuos gaminius:

Pirmas sluoksnis šiaip tenkintų, bet man beveik niekad nepavyksta iš pirmo sluoksnio nagus  nulakuoti tolygiai gražiai. Lakas džiūna greit, lakuojasi labai gerai (be dryžių), teptukas smulkus... Akcinė kaina puiki, nes gundžiausi pirkti ir be akcijos, tai labai džiaugiuosi, kad palaukiau šiek tiek... Tiesa, vienas minusas yra - antras sluoksnis džiūna kur kas ilgiau...

Superinis daiktas antakiams. Aišku, galėtų dar būti trečias komponentas - vaškas, bet ir be jo nėra didelės bėdos. Teptukas mažas, bet labai patogus, spalvos pakankamai geros - šviesiaplaukėms ir tamsiaplaukėms tinka. Yra komplekte ir trafaretai, kurių prasmės nesuprantu :D Šešėliai nebyra, iš pirmo žvilgsnio net atrodo, kad jie vaško pagrindu, bet deja...

Šiandien ryte įvertinau šio daikto patogumą... Kaip žinia, prieš manikiūrą visad reikia nuvalyti nagą bent jau nagų lako valiklio, kad pašilinti visus nešvarumus ir t.t. Šis daiktas būtent tai ir padaro - nuvalo nagų lako likučius iš visų tarpų, pašalina nešvarumus ir... Nekvepia kaip valiklis :D Kvapas visai netgi skanus... Taip kad super, džiaugiuosi šiuo pirkiniu ir rekomenduoju :) Aišku už akcinę kainą...

Na ką, daugiau lyg ir nieko nepirkau, išskyrus daug Kinder šokoladų (kuriuos žiaaaauriai mėgstu :}} ) ir velniškai laukiu užsienietiško siuntinuko... Ooooi tada tai jau bus visokių apžvalgų matomai ir klestės mano blogas dar vienu įrašu :)))

Geros žiemos, gardžių pietų, ypatingo penktadienio vakaro ir... nepamirškit, kad iki Kalėdų liko tiek nedaug - tik 7dienos ;))

Zara dress, pirkimo manija ir "Intelektualiųjų sistemų modeliavimas"

Jeigu rankos prieis, tai kažką su ja dar darysiu - turbūt nešiu siuvėjai kirpt apačią, bet dar nežinau, kaip susišvies man...

Vakar užsukau į Eurokos ir... susivokiau, kad žiauriai, ŽIAURIAI sunku išsigydyt shopoholizmą. Kai pamačiau tiek daug gražių pakuočių, tokias žemas kainas, tokią mėgstamą ir giriamą produkciją, viduj viskas sušilo ir pagalvojau "O dabar tai bus!". Buvo... Nusipirkau tik skaistalus ir nagų laką. Su pastaruoju jau tokia tendencija - kai nueinu į kokią nors parduotuvę ir pamatau nuolaidas išbandytų firmų lakams, tai visuomet turiu bent vieną butelaitį nusipirkt. Nesvarbu, kad jau turėsiu panašų atspalvį, nesvarbu, kad gal man jo iš esmės nelabai ir reikia, bet vis tiek dega sėdimoji ir vis tiek REIKIA. :) O skaistalai... Gražumas, žavumas, pigumas, nuostabumas... Žodžiu esu labai patenkinta ir džiaugiuosi, kaina - pigiau grybo, vos 5-6Lt (kai be akcijos kainavo 10-12lt). Pakuotė labai žaismingai žavi, kvepia kaip kokios braškės :D Pigmentuoti, lengvai ir gražiai dengiasi. Žodžiu superinis daiktas...
 

Ir... eam... liko vos 20dienų iki pirmojo egzamino, kuriam yra pateikti 84 klausimai. Kaip juos apibūdinčiau? Kosminiais. Žiauriai platūs, nekonkretūs, apskritai na tokie... Taip, verti 4 kurso, bet tik ne informatikos specialybėje ;/ Žodžiu eilinė filosofavimo paskaita, tik kitokiu pavadinimu - intelektika. Siaubas, ne egzaminas bus ;/

Mėgstu žiemą. Kai sėdžiu viduj :D
P.S. Viktoryte, o aš žinau, kad daugmaž 2sav. (14dienų) bėgyje Tu šypsosies labai ir vėl labai labai ilgėsies manęs :p

Mano žiema.

Ei, mano geroji fėja, aš labai pasiilgau Tavęs. ;**

Šiaip mano žiema yra žvarbi, su daug drebulio, su daug sluoksnių rūbų ir su laukimu. Net Advento kalendorius, pakabintas ant smeigtuko, įsmeigto į duris, primena man, kad iki Šventės liko tiek ar kitiek dienų... Siaube, kaip gerai, kad gyvenime YRA ko laukti :)

Labai smagu laukti savaitgalių ir žinoti, kad bus karšto vyno, bus apkabinimų, šypsenų, juoko ir ramaus buvimo. Aš šiaip iš esmės myliu žiemą. Kai atsisuku pažiūrėt, kas dedasi lauke už lango ir pamatau ten arba pūgą, kai sniegą nuo namo stogo purto vėjas ir kužda jam ten neužsigulėt... Arba kai dideli kąsniai dribte drimba žemyn, kur kažkas eina susiraukęs ir visas piktas, nes nekenčia žiemos :) Tokiais momentais šypsena tiesiog kyla mano veide...

Po truputėlį dėlioju prioritetus ir dovanų sąrašus. Nemoku sudaryti jo viso nuo A iki Z vienu metu... Prisiklausau visokių rekomendacijų, pasakojimų, įspūdžių tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu ir vis pagalvoju - va, TAI yra tas dalykas, kurį dovanosiu Tam žmogui. Taip kiekvienas ir gauna paskui per Šventę dalelę manęs ir mano... :)

Tiesa, paskutinis mano rimtas pirkinys - juoda Zaros suknelė. Kainavo vos 29lt vietoj 175lt, bet turbūt todėl, kad šiek tiek su broku... Nieko, viskas pataisoma jei ne vienaip, tai kitaip :) Svarbiausia, kad atrodo šventiškai nuostabiai... Gal kada ir nuotraukų įmesiu, nes dabar viskas sukasi aplink poilsį, ramybę, mandarinus ir norą lazanijai... :)

Gero žiemiško vakaro. Ir... Ei, Geroji Fėja, taip - čia buvo frazės Tau ;)**

Naujienos shopoholic'ės fronte.

Taip taip taip ir ne kitaip... Šiandien nuo 11 iki 15val aš trankiausi po miestą su mieląja Daiva ir... taip, išleidau aš daug pinigų, bet niekis palyginus su tuo, kas įvyko vėliau, po 15val.
Nusipirkau megztas kojines iki kelių, galėsiu nešiot prie ugsų ir suknikės :) Nusipirkau ir megztas pėdkelnes vos ne už centus :) Na ir ką - tam galiu parekomenduoti H.Manto gatvėje esančią Skinijos parduotuvę. Produkcija tikrai pigesnė, nei kitur, kur platina šios firmos kojines bei pėdkelnes, o pati parduotuvė labai jauki :) Tikrai ten lankysiuos ne kartą...
Susitvarkiau laikrodį, kurį piktdžiugiškai esu pasiėmusi iš mylimojo... Reikėjo pakeisti bateriją ir šiek tiek sumažinti (taip taip, laikrodis vyriškas, bet aš esu be skrupulų, tai nešiosiu sau laiminga...).

Dar šiandien nusipirkau 1L Martini Bianco (žiauriai mėgstu kokteiliuką su Sprite, Martiniu ir ledukais - pasakaaa :} ) ir Oho traškučių. Viskam buvo nuolaida :))

Ir, galų gale, aplaksčiusi visas didžiąsias parduotuves, radau keksiukų skardą už protingą kainą... Taigi tataigi...

Mano pirmieji keksiukai su bananais ir šokoladu :) Ačiū, Beata, Tu esi pasakiška!!!

Kalėdų stebuklų trupinėliai.

Žinot, artėjant gruodžiui mano širdy po truputėlį gimsta ir Kalėdų artėjimas. Visad būna taip, kad vos tik praeina vienos Kalėdos, aš labai labai pradedu laukti kitų. Ne tiek dėl dovanų (na, pripažinsiu, kad šiuo klausimu esu labai, LABAI LABAI palepinta, bet apie tai šiek tiek vėliau), kiek dėl pačios šventinės auros, pačio tokio tarsi mažo, bet labai svarbaus, pakylėjimo viduje... Dėl atmosferos, netgi dėl švieselių mieste. Jos nei gruodžio pradžioje, nei beveik visą sausį nebūna man tokios šiltos ir mielos, kaip būtent per Kūčias ir Kalėdas... Bėgant laikui aš pradedu labiau laukti savo gimtadienio (taip, pripažinsiu, jo laukiu dėl dovanų, bet per kiekvieną gimtadienį aš savyje nubraižau mažytę schemą, suprogramuoju tam tikrus pakeitimus ir pažadu, jog gimtadienis bus ta riba, kuomet kažkas keisis) ir Kalėdų laukimas užgrimzta kažkur giliau. Tuomet prasideda nauji mokslo metai, laukiu užduočių, koliokviumų, projektų ir t.t. ir štai VĖL ateina metas, kai aš pradedu stipriai laukti Kalėdų. Labai jas mėgstu.

Šįmet sulaukiau smagios frazės (visai neseniai, tarp kitko) - atsirink, kuriam Kalėdų seniui ką rašysi laiške ir ko prašysi, nes paskui bus taip, kad gausi vienodų dovanų. :D Taip, su manim tai įmanoma. Nes jeigu labai labai noriu, tai visiems šauksiu ir visi į tai dėmesį atkreips. Taigi susikaupiau, atsisėdau ir vienam Kalėdų seniui laišką jau parašiau. Stengiausi nesikartoti su norais, kuriuos galėtų žinot kitas Kalėdų senis. O kur dar visokie nykštukai ir pagalbininkai elniai. Žodžiu Kalėdos būna turiningos dovanomis. Aš, savaime aišku, visus metus buvau labai gera mergaitė, visų labai klausiau, dariau daug gerų darbų, todėl nusipelniau daug dovanų :D Aišku nesurašiau visko, ko norėčiau, nes būtų "šiek tiek per riebu" kaip sako mano tėtis, bet... Nesikuklinau per daug :D

Labai džiaugiuosi, kad turiu brolį, kuris vis dar tiki tuo Kalėdų stebuklu, ta Kalėdų legenda... Būtent to dėka mūsų Kalėdų rytas būna toks tikras, kaip pasakose - brolis atsibunda anksčiausiai, nes naktį nesugebėjo pabusti ir pačiupti Kalėdų senio už rankovės, pažadina visus ir skirsto dovanas. Jų būna kalnas. Stengiamasi išpildyt kiekvieną norą, pradedant nagų laku ir baigiant žaidimų konsole. Nuo mažų pakučių iki didelių dėžių... Dievinu tą dažniausiai filmuose ar žurnalų puslapių nuotraukose matomą vaizdą :) Aišku, visi šventiniai pietūs, sveikinimai, važiavimai į svečius pas brangiausiojo šeimyną, emocijos, šiluma ir jaukumas - visa tai sudaro pagrindinę Kalėdų esmę ir šventinę nuotaiką, bet va dovanos nuo pat ryto būna kažkas TOKIO, kas nuteikia gerai visoms šventinėms dienoms.

Rytoj aš planuoju eit prasinešti po kuistukus. Gal rasiu kokį nors žavų megztinuką ar kažką šilto, juk būna tokių nonsensų, kuomet įmanoma už "kapeikas" rast kažką, kas būtų labai malonu širdžiai :) Taip pat pabandysiu nupirkt ką nors dovanoms... Turiu dar tiek žmonių aprūpint, tiek Kalėdinių stebuklų trupinėlių pritrupint, kad ojojoj... Vėl reikės susidaryt sąrašiuką, pagal kurį pirksiu, gaminsiu, rišiu, darysiu, kursiu ir kurpsiu. Būsiu mažasis Kalėdų senio padėjėjas :}O šiandien aš nusipirkau... Nepatikės nei vienas. Vienkartines formeles keksiukams. Pasinaudojusi stebuklinga savo turima pirma Beatos knyga pasistengsiu iškepti keksiukus su mėlynėmis (jei jų dar rasiu šaldymo kameroje) ir keksiukus su bananais... Gal nepatirsiu visiško fiasko, o jeigu pasiseks - Kalėdų stebuklo mažyčiai saldūs trupinėliai bus garantuoti :}

Žodžiu... Planuose visokių visokiausių darbelių, nuo kuistukų aplankymo iki pašto siuntinių siuntimo ir žavaus jų įpakavimo, bet labai norėdama spėsiu viską viską :)

Foto paimta iš AllTheBeautifulChristmas

Mano Draugės ir žalesnė žolė.

Kaip žinia, per gyvenimą galima eiti su daug kuo - tai gali būti vienkartiniai gyvenimo palydovai, tai gali būti ilgaamžiai rankos lankytojai. Tai, netgi, gali būti tokie žmonės, kuriuos pamatai ir... Viskas. Jie tampa kažkuo. Jie nebūtinai būna ilgai, nors tikriausi ir labiausi būna visada. Bet jie būna.
Per gyvenimą eiti galima ne tik vyrams su moterimis ar moterims su vyrais. Gali eiti keliu štai du ką tik bare po alaus bokalą išlenkę vyrai ir džiaugtis savo namie jų laukiančiomis ir po puodelį sriubos išvirusiomis moterimis, o gali vienas kitam girtis savo naujais automobiliais. Gatve iš priešais gali žygiuoti dvi merginos, klegančios apie ką tik nusipirktus naujus auksinius auskarus, nors nei viena ir nesupras nei jų prasmės, nei reikšmės - vis tiek klegės, o grįžusios namo į jaukų vienos iš jų senamiesčio žavingo namo butą atkimš butelį raudono vyno ir, susikėlusios kojas ant gražių foteliukų, plepės apie viską - pradedant nagų lakais ar blakstienų tušu ir baigiant tuo, kokios bus vienos iš jų vedybos...

Bet aš ne apie tai. Aš apie savo gyvenimo drauges. Apie tas akis, tas rankas ir tas širdis, kurios man tapo labai reikšmingos. Tebūnie tai dedikuota Mano Moterims. Ne tiek jau jų ir daug šitam gyvenime mano tokių ypatingų, bet kiekviena, absoliučiai kiekviena, nusipelnė bent mažytės mano širdies kertelės. Ir eiliškumas čia neturi prasmės...

Aš prisimenu, kaip mes susipažinom. Prisimenu, kad buvo labai nedrąsu Tau parašyti, bet niekad negalvojau, kad tas laiškas ir tos paieškos gali išsivystyti į tokią draugystę, kuri, net ir tada, kai Tu esi už n-belekeliolikos kilometrų. Žinai, Sese Shopoholike (taip taip, SS), noriu paklausti - ar žolė ten tikrai žalesnė, nei čia? Ar tikrai ten viskas taip, kaip pasakoja kiti? O ar būna taip, kad eini gatve, prisėdi ant suoliuko ir žavus airis gali Tave pavaišinti kava išsinešimui? :) Jeigu taip - ten svajonių vieta. Nors ne... Svajonių dabar. Mano svajonių vieta - Paryžius. Ir širdis. :}

Kavenska širdis jaučia šilumą. :) Kaune galima gyventi. Jeigu visko bijai, jeigu esi patiklus, bet vis tiek bijai visų ir stengiesi netikėti. Jeigu visada mąstai realistiškai, bet tas realizmas kartais perauga į paniką arba pesimizmą. Kaune gyventi galima, jeigu žinai, kur ir kada gali eiti ir ypač - su kuo. Ar ne, Lina? :) Ir spjaut į tuos konkursus - vis tiek viską valdo kaukės ir veidmainiškumai. Geriau paplepėti apie bernus, apie tvarkymąsi, apie kepinius, apie tingėjimą arba apie tai, kad net tie, kurie sakosi, jog padarys viską, nuo A iki Z, vis tiek randa būdų, kaip viską pasidaryt taip, kaip būtų geriau jiems :)

Draugė Blondinė. Visad man tokia būsi :D Lėlė Barbė, kuriai visko tiek daug per visą draugystės amžių esu prisakius. Pasakysiu tik vieną dalyką - kad ir kaip Eva su Roberta besipyktų, kad ir kaip beišsiėstų, vis tiek jos, pasukusios į šalutinius kelius, po kiek laiko supras, kad čia - ne labirinto takeliai, o tiesiog poilsio vienai nuo kitos šalikelės. Ir jos vis tiek vėl susitiks ir eis bendru keliu. Kaip pianino klavišai - juodai ir baltai. Bet viena be kitos negalės...

Turiu aš dar Draugę vieną. Tokią, su kuria labai gerai, bet labai retai. Na, ji labai šauni. Labai gerai. Ir, kas svarbiausia - labai, LABAI įdomi. Po pasibuvimo su ja nejaučiu absoliučiai jokio nuovargio, atvirkščiai - norisi grįžus namo lėkt, tvarkyt visus kampus, šypsotis ir planuot kitą, galbūt labai tolimą, bet labai brangų ir jaukų susitikimą. Jie visada prasideda arbata (nuo tarimosi kas, kaip ir kada) ir baigiasi ja (padėkojimu už arbatą ir už susitikimą). Jie visada kupini emociškų pasakojimų, dalijimųsi tikėjimu, noru, siekiais ir laime. Ir jeigu aš, pradėjusi mokytis vidurinėje mokykloje, niekad negalvojau, kad ši draugystė BUS tokia, kokia yra dabar, tai dabar galiu pasakyt - ačiū, Ginte, kad karts nuo karto prisijungi į mano kelią ir pasijuokiam žiauriam gyvenimui į veidą kartu :)

Aš dar nepaminėjau tų, su kuriom man gera, bet paskutiniu metu į mano gyvenimo kelią jos sugrįžta itin retai. Savi gyvenimai, savos problemos, savi siekiai ir tikslai... Ateis laikas - keliai vėl susidurs. Bet visos tos, kurios perskaitys ir pasijaus įžeistos - nepergyvenkit, jūs esat. Buvot ir būsit. Tiek Gintarė, Indrė, tiek Agnė, tiek Daiva ir Aušra. Kiekvieną gerą akimirką, praleistą kartu, aš branginu, o visas blogas spjaunu šalin. Tik gal kol kas dar ne tas laikas, kai turiu ką pasakyt. Gal, kai išvažiuosiu ieškot žalesnės žolės, suprasiu, kas verda viduj...

O pabaigai tik noriu pasakyt - visos Mano Moterys žino (ačiū Dievui jis man suteikė proto mokėt tai išreikšt ir sugebėt tai pasakyt garsiai), kokios brangios jos man yra ir aš žinau bei tikiu, kad, ištikus bėdai, kiekviena iš jų sugebės ir mokės mane paguost ar man padėt. Kiekviena savotiškai, labai skirtingai, bet taip svarbiai ir nuoširdžiai...

Ačiū Jums...

Kai susilaikymas veda link...

...beprotystės. Būtent. Kitų žodžių neturiu tam apibūdinti. Jau nuo praeito šeštadienio aš nieko neperku. Nieko, net nagų lako naujos spalvos (gal tokį atspalvį jau turiu, bet ne tos firmos, tai ir spalva skirsis - reikia išbandyt). Vakar sandėly nusipirkau pigių o.b. ir viskas tuo baigėsi! Nei rankų kremo, nei balzamo lūpoms, NIEKO. Ir ši beprotystė pasižymį labai "pasakišku" elgesiu - tarkuoju savo mieląją Saulės Sielą su prašymais fotografuoti viską, ką naujo ir įdomaus ji nusipirko Dubline... Ir žinot, kas vyksta toliau? Aš pradedu jausti ligos progresavimą - aš jai pavydžiu, noriu į Dubliną, noriu atostogaut, noriu taupyt pinigus ir nuvažiavus ten pirkti pirkti ir dar kartą pirkti!!! Man sąžinė nebeleidžia nieko pirkti čia, Lietuvoj, kai pamatau jos lobius ir turtus. Siaubas siaubelis... ;/

Bet papuošalų ir kosmetikos nepirkimas - dar nieko. Kur kas blogiau yra šis požymis. Nusipirkau aš kažkada šią nuostabią knygą. Varčiau, džiaugiausi, iš rankų nepaleidau - būsiu kulinarė, eisiu, darysiu, gaminsiu...
TAIP. Viskas prasidėjo ir baigėsi tuo stebuklinguoju receptu - tinginiu :D Nieko negaliu su savim padaryt, negaliu prisiverst gamint... Ir ta knyga tarsi sąžinės balsas kvėpuoja man į nugarą, alsuoja ir kalba "Imk mane ir skaityk, eik į virtuvę ir gamink", o man kaip nesiseka, taip nesiseka prisiversti... ;/ Geriau, atsigėrus arbatos, eisiu nusilakuot nagų nauju laku, užmesiu akį į filmą, kurį vakar man liepė pažiūrėt - Confessions of a Shopaholic ir gal gal, išsirinkusi kokį ne itin sudėtingą receptą, sugalvosiu kurią nors dieną BŪTINAI iškept ar pagamint ką nors... Gal kokį pyragą, gal sausainių ... Juk turiu pagaminti bent vieną patiekalą iš stebuklingos knygos :))

Apgaulinga rankinė arba kaip "Jamam" mane pavedė...

Ankstyvas šeštadienio rytas. Spirgu, degu, skrebu visa - lėksiu į masinę akciją atrakciją "Jamam" Akropolyje. Turbūt ne aš viena tokia... Bet viskas nuo pradžių.

Sėdėjau kelis mėnesius, kaupiau pinigėlį kaip sėmkes kaupia chamiakai savo žandukuose. Ir atėjo TAS momentas, kai prisprogo ir išsprogo - turėjau išleisti bent kažkiek pinigėlių. Tuo labiau, kai dieną prieš tą stebuklingą šeštadienį pasiėmiau algą ir išeitinę. Kitaip ir būti negali - privalau pirkti, PIRKTI ką nors, ko reikia (arba nebūtinai)...

Žodžiu atsikėliau, pasiruošiau, pasipuošiau ir jau va ~8:30 aš lakstau po motulės Maximos salę ieškodama draugės... Radau. Paskui pamečiau - ieškojau vyro ir tėčio, kad vienam atiduot telefoną, o kitam - laikraštį (vuhu, šeštadieninė spauda su 30proc. nuokainiu!) :) Draugę susiradau iš naujo, nežinau iki šiol, ar krepšyje buvusios prekės man buvo reikalingos, ar nelabai, bet jas įsigijau (mhm, sutaupiau apie 20Lt, išleidau apie 38Lt... vai tai tau - akcijų metas :D ) ir išbėgom į Lindex. Apatinių rojus, ypač, kai nuolaidos sumuojamos :) Štai TEN ir buvo TA parduotuvė, kurioje aš nusipirkau kažką matomo sau... Toliau sekė visų (beveik) iš eilės parduotuvių lankymas ir naršymas "O gal man reikia to? Norėčiau auskarų, bet brangoki. Šie pigesni, bet nelabai gražūs. Ai, geriau einam iš čia" ir panašiai... Dovanų nupirkau (kai pagalvoju, kad dar toli gražu ne tik, kad ne visiems, bet ir mažesnei daliai jų aprūpinau), kosmetikos (šiokios tokios) sau nusipirkau, papietavom... Ir sugalvojau, kad noriu rankinės. Noriu - dar ne tas žodis, leidžiantis suprasti situaciją. REIKIA naujos rankinės (mašina nauja juk yra, prabangi, sidabrinė, tai kaip dabar aš ten be rankinės???). Po pietų, kai Akropolyje siautė pirkėjų pikas, ėjau su savo vyrioku ir ieškojau rankinės. Stebiuosi, kaip jis manęs nenužudė... Turbūt paprastai - užbėgau į vieną ar dvi parduotuves ir nešėm kudlas lauk iš gerbiamos stebuklų šalies. Grįžom namo, pasimokėm, vyrai, išgirdę mano naujausią norą - rankinę, pradėjo dergtis ir tyčiotis skaičiuodami ant grindų besimėtančias rankines... neslėpsiu, tuo metu jų gulėjo gal 4 ar 5, o kiek dar spintelėse. Siaubas. O mano norą galėjo išpildyti tik Bige vykstantis juodasis savaitgalis... Priverčiau vyrus pasimokyt ne iki galo, priverčiau savąjį nuvežti mane į antrą stebuklų šalį, prisiverčiau išsirinkti rankinę ir... įdėti ją čia :)

Spalva jos tokia, kad jaučiuos kaip mažytė pelkių vanda :D Talpumas - neįtikėtinas, nors iš išvaizdos - toli gražu. Akivaizdu, kad ji tiek iš pločio, tiek iš ilgio (dugno :? :D ) telpa ant kompiuterio visiškai pilnai, kuris pas mane nėra tas žavingas plačiaekranis... Tataigi sąžinė, kaip tikėjausi, negraužia, pirkiniu esu patenkinta...

To sum up everything - išleista ~350Lt. Gailiuosi? Nežinau. Galėjau nusipirkt kažkokių rūbelių sau, BET nusipirkau RANKINĘ, apatinių :}}}, nupirkau dovanų (ačiū Dievui radau vyriokui, o tai būčiau išprotėjus, kol sugalvočiau, ką padovanot) ir pasižmonėjau stebuklų šalyje... Teko garbė net ne vienoje. Tiesa, Big'e nuolaidų mačiau ne ką mažiau, o ir žmonių beveik nebuvo... Ech, ir kuo ta stebuklų šalis "Akropolis" pranašesnė už kitas, ne ką mažiau, stebuklingas šalytes?...

Naujos tapkės.

Nuo rugsėjo pabaigos iki, daugmaž, spalio vidurio, aš labai pykau ant visų, kurie man negalėjo suveikti šiltų minkštų jaukių tapkių. Mėgstu tiek daug dalykų: žavius batus, mielus ir jaukius rūbus, pižamas, dievinu apatinius, labai mėgstu tapkes, bet jų beveik neturiu skirtingų ir įvairių... Kažkada mama iš Vilniaus ar Kauno parvežė lauktuvių tapkes - lyg mažas Uggsų kopijas. Dievulėliau Švenčiausias, kaip aš jas mylėjau. Drengiau ir tąsiau visur bet kur, į apačią tėvams padėt parnešt tašių su slovikais iš močiutės leidausi, pašto dėžutės tikrinti bėgdavau, kol vieną dieną, o siaubeli - guminis padas atplyšo tiek, kad viena tapkė buvo niekam tikus, o kitos, sveikesnės, juk nepasistatysi lovos gale vietoj paminklo... Teko toliau "mėgautis" močiutės megztomis tapkėmis, kurios man nuo vaikystės jau buvo įgrisusios iki gyvo kaulo, o visiems, atėjusiems į svečius, jos atrodydavo tarsi lobis...
Po kiek laiko į mano gyvenimą, kartu su futbolu, Juo ir žiema, atėjo naujos tapkės - tokios didelės, minkštos, įspiriamos ir lyg futbolo kamuolys. Taip taip, buvo labai madingos įvairiausių imitacijų tapkės - su nagais, ragais, galvom, kanopom ir panašiai. Tas tapkes iki šiol labai myliu (kaip ir Jį bei futbolą), tačiau jos ir man, ir Jam, labai jau greit nusidėvėjo - padas išplyšo ten pat ir taip pat - nuo pastovaus avėjimo. Nieko, bent jau pirktos akcijos metu ir tikrai mylėtos.
Aišku, mano gyvenime buvo ir tapkių "praėjūnių". Turėjau kažkokias baltas su širdelėm, mama nupirkus buvo, turėjau juodas su širdelėm, brangusis padovanojo, bet kažkaip nei vienų, nei kitų "gyvenimo peripetijų" neprisimenų... Ne taip įstrigo.
Ir šiandien, šiandien aš suvokiau, kad turiu padaryti galą savo šąlančioms kojoms. Nuvažiavau į Maximą (ne, už reklamą man nemoka, tiesiog ji tikrai arčiausiai namų), nulėkiau į tapkių skyrių ir... radau JAS.

Tėtis išvadino mane nesusipratėle, nes "Čia juk mokasinai, batai, o ne tapkės", mama pasakė, kad "Su jais gali ir į lauką eit", o aš tiesiog grožėjausi jomis, šiltai saugančiomis mano kojas, ir šypsojausi - ačiū už išankstines Kalėdines dovanas.. :)

Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą...

Kai 05.07 atidaviau dokumentus ir buvau oficialiai įforminta savo naujame pirmame tokiame labai tikrame darbe, negalvojau, kad išbūsiu jame taip ilgai ir kad visi man taps tokie mieli... Šiandien, kai dirbau paskutines valandas, susivokiau - visi visi, nesvarbu, mano pamaina ar kita, man tapo tokie artimi. Visi buvo tokie skirtingi, tokie savotiški. Bet su visais susigyvenau. Net su tais, su kuriais kiti taip stipriai ir taip dažnai "ėdasi". Kiekvienas rado vietą mano širdelėj ir kiekvieno labai labai pasiilgsiu... Buvo malonu ir keista sulaukt atsisveikinimo dovanų, buvo gera iš abiejų pamainų išgirsti žodžius "Visada lauksime Tavęs grįžtant" ir buvo gera girdėti padalinio vadovės "Nieko, ateis vasara - grįši ir Tu". Lankysiu jus, batonėliai :))

O kad nebūtų taip liūdna, tai parsitempiau namo dovanų gautą nuotrauką, saulę "kamuolį" ir kepurę, minėtą paskutiniam post'e. Ir daugybę prisiminimų, įspūdžių, emocijų. Daugybę gerų ir ne itin išgyvenimų... Dieve, ačiū Tau už galimybę dirbti ten :) Tai buvo geriausias mano pusmetis...

Labai tikiuosi, kad greitu metu daugiau pabaigų nebus... Sausį planuojama pusmečio/semestro pabaiga, tai ši būtų tik į gerą. O visiems kitiems įvykiams pabaiga bus tada, kai pati taip nuspręsiu...

Bučkis su šampano taure, žavinga daina (Jazzu ir Leon Somov - Print) ir su manim. Visiškai atvira ir nuoširdžia, nes kitokia būt nemoku...

Shopingas pramušė.

Žinia, kad išeinu iš darbo, mane pribloškė totaliai ir galutinai. Aišku, ši žinia mane pasiekė dar praeitą savaitę, kai parašiau prašymą, bet svarstyta apie tai buvo jau gal mėnesį laiko... Ir visgi - palikti kolektyvą, su kuriuo gyvenau pusmetį, bus sunku... Labai sunku.
Ta proga nusprendžiau paguosti sau širdį ir nusipirkti du (net!) dalykus: kepurę ir sportbatukus. Kepurė eis į trasą jau greit, o va su kedukais reiks palaukt. Tiesa, čia koją kiša vienas dalykas - ne itin didelis jų praktiškumas, kadangi jie tekstiliniai. Bet tooookie žavingi, taaaip jų noriu, kad negaliu net nenorėt :D

Tai kuris dabar man padėsit apsipręst dėl tų batų??? ... :}

1, 2, 3 ir... 4.

1. Asfalto spalvos (tiksliau tiktų apibūdinimas cemento spalvos) lakas ilgai neatlaikė, teko griebtis kito... Ne problema - pasirinkimo vos ne kaip parduotuvėj :) Sėdžiu dabar štai tokiais nagais ir vargo nematau...

Ir visa šito vaizdzialo aminucija:

GR lako nr - 112. Tepiau du sluoksnius, pirmas - katastrofinis, žiauriai lakuojasi, bet su antru viskas susilygina. Kaina tobula (~5Lt, galima gaut pigiau), spalva laaabai švelni, greit džiūsta, tai duodu 8.5/10.

2. Kaip jau minėjau, 120 spalvų šešėlių paletei radau labai puikų panaudojimo būdą. Na, savaime suprantama, kad ne visoms spalvoms, o tik 1, bet...

Fotografavimo apšvietimai skiriasi, tai automatiškai ir odos spalva skiriasi, bet... :) Kairėje pusėje antakis nepadažytas, dešinėje - rudo šešėlio pagalba išgautas efektas. Na jūs kaip jau sau norit, bet man labai patinka. Tol, kol neradau tobulos meistrės :)

3. Šis tas naujo. Širdis dega ir rankos dreba, kaip norisi kažko naujo. Kažkokio naujo pirkinio. Suknelės, megztuko, šaliko, pirštinių, batų, kepurės (tiesa, tą greitu metu turėsiu), džinsų, rankinės... Net pati nežinau, ko, bet noriu. Manau, kad viskas baigsis auskarais, pakabuku arba žavingu laikrodžiu... ;/
 ....

4. Vyrai. Man patinka vyrai. Ne visi, ne visokie. Tam tikros išvaizdos, stilingi, žavūs, kvapnūs, vyriški. Manau, komentarų nebereikia.. :}

Nermalas.

Šiandien ieškojau skaistalų. Tokių, kuriuos sugalvojau nusipirkti tada, kai kolekcijos ne tik, kad nebėra, bet ir išpardavimų jai ieškot nebeverta. KUR BUVO MANO PROTAS ANKSČIAU??? Jau įsivaizdavau, kaip į savo kosmetinę įgrūsiu tą žavią dėžutę su dar žavesniu turiniu, kaip ryte prieš laukdama savo sotaus (ir šiuo metu labai išvarginto 4 kurso peripetijų) vyro ir pasitiksiu jį visa žavingai moteriškai graži... Ir ir ir. Jų nėra. Niekur neradau ;/

Kodėl nenusipirkau jų tada, kai kaina siekė vos ~6 ar tai 8 litus???? Nu kodėl nesugalvojau tada jų ieškot?... Neturiu atsakymų į šiuos klausimus ir toliau sėkmingai ieškosiu KAŽKO, tinkančio prie mano žalių akių ir praskaidrinančio širdį...

Vis dar svajoju apie tapkes. Snoopie tapkučių mano dydžio nužiūrėtoje parduotuvėje nebuvo, tai naršiau Maximos lentynas. Ir ten nieko doro neradau.

Ir padariau išvadą - turbūt vakar reikėjo ne blogo rašymui skirt 30min, o mokslams papildomai... Gal būčiau gavus daugiau, nei 7.9 .... Ir dar ir dar ir dar - rudas šešėlis antakiams man tobulai pasitvirtino kaip nuostabus atradimas ir bent dėl vieno dalyko galvos nebeskauda... :)

Mažytis P.S.

Ne ne, šiandien nieko naujo nenusipirkau, bet vis dar tramdydama gilų liūdesį, jog mano antakių meistrė paliko savo darbovietę ir dingo be žinios (oh, nuostabioji Vilma, KUR DINGAI???) pati atlikusi pusę šios procedūros prisiminiau, kad moteros antakius dažo dar ir šešėliais. Pasiėmiau savo Kalėdinių dovanų sąrašo kažkurioje vietoje praeitąmet atsidūrusią 120 spalvų paletę

ir, pasinaudojusi žavia ruda spalva, pasitamsinau antakius. Rezultatas buvo kaip po dažymo, tik kadangi žydra padangė ir esu visa žaviai šviesi (supraskite - niekur nebuvau, o namų sienoms dažytis reikalo dar nematau :D ), tai pasirodė kiek per ryšku. Bet išeitį makiažui užbaigti jau radau... :)

Dabar tikrai gero jums vakaro...

Asfalto pilkuma

Šiandien nagus teko nusitrumpinti visiškai, bet tai nieko blogo - jeigu stresas ir nervai neims viršaus, tai ataugs ilgi ir sveiki... O kadangi nieko drastiško ant trumpų lakuot nesinori, tai sėdžiu dabar su "cementiniais" nagais ir vargo nematau... :)

Lakas Catrice "Oceana" pilkas matinis.

Šiaip labai priklus (sunku lakuoti, dryžiuojasi, sluoksniuojasi, matosi visi netobulumai), bet efektas man visai patinka - kiek neįprasta, iššaukiančiai atrodo, o ir tinka trumpučiams nagams... :) Aišku ilgų jau trūksta... Lako kaina apie 8-9Lt (tiksliai nepamenu, turbūt pirkau iš viso su akcija ir mokėjau kiek pigiau), bet ar verta? Nežinau. Iš 10 vertinčiau 7. Kaina gera, efektas patinka, pakuotė irgi graži, bet va lakuot sudėtinga... Nors naudojantis tokiu laku tereikia dviejų sluoksnių - base coat'o ir lako. Trumpėja lakavimo laikas :) Bet geriau naudosiu matinį top coat'ą... :)
O dabar manęs laukia šilti patalai, arbata ir... GIS konspektas. Smagu vos tik grįžus iš "atostogų" (mhm, darbas ir mokslai) rašyti kolį...

Mano "no-fiasko" virtuvėje

Shopoholikės tikslas nusipirkti tapkutes vakar baigėsi visai netikėtais pirkiniais - kadangi vyras namie, tai teko Maximos maišelį užpildyti vištienos krūtinėlės file, Icebergo salotom, mandarinais ir citrinų padažu. Gaminsiu salotas :)) Šįryt atsikėlusi savo sumanymo neišmečiau per bortą (per balkoną skambėtų kur kas paprasčiau ir kasdieniškiau) ir, užsimetusi prijuostę, puoliau virtuvėn.. :D Keista bus skaityti tiems, kurie mane PUIKIAI pažįsta ir suvokia, jog aš ir virtuvė - mhm, kažkas TOKIO, kas yra totaliai kardinaliai nesuderinama...
Taigi susipjausčiau Icebergą, pasikepinau vištytę su prieskoniais, tuo tarpu, kol ji kepė, supjausčiau agurko ir mandarinų, viską sumaišiau, pagardinau maišalynę citrininiu Spilvos padažu ir - vuolia - man atiteko bene 5 šaukštai gardžiųjų pusryčių, o vyrukas sulapnojo pakankamai nemažą dubenį... :D Dieve, būk palaimintas dėl mano netikėtai kylančių kulinarinių gabumų, nes sotus vyras - nuostabus vyras :D

Ai, ir aš nebūčiau aš - užvakar nusipirkau džemperį. Nuolaidų lipdukai ir galutinė kaina jų dėka - 17.50. :)) Foto BUS, pažadu :) O dabar lekiu kakavos ir mėgautis to sotaus vyro gaminta vakariene man :)