Kalėdų stebuklų trupinėliai.

Žinot, artėjant gruodžiui mano širdy po truputėlį gimsta ir Kalėdų artėjimas. Visad būna taip, kad vos tik praeina vienos Kalėdos, aš labai labai pradedu laukti kitų. Ne tiek dėl dovanų (na, pripažinsiu, kad šiuo klausimu esu labai, LABAI LABAI palepinta, bet apie tai šiek tiek vėliau), kiek dėl pačios šventinės auros, pačio tokio tarsi mažo, bet labai svarbaus, pakylėjimo viduje... Dėl atmosferos, netgi dėl švieselių mieste. Jos nei gruodžio pradžioje, nei beveik visą sausį nebūna man tokios šiltos ir mielos, kaip būtent per Kūčias ir Kalėdas... Bėgant laikui aš pradedu labiau laukti savo gimtadienio (taip, pripažinsiu, jo laukiu dėl dovanų, bet per kiekvieną gimtadienį aš savyje nubraižau mažytę schemą, suprogramuoju tam tikrus pakeitimus ir pažadu, jog gimtadienis bus ta riba, kuomet kažkas keisis) ir Kalėdų laukimas užgrimzta kažkur giliau. Tuomet prasideda nauji mokslo metai, laukiu užduočių, koliokviumų, projektų ir t.t. ir štai VĖL ateina metas, kai aš pradedu stipriai laukti Kalėdų. Labai jas mėgstu.

Šįmet sulaukiau smagios frazės (visai neseniai, tarp kitko) - atsirink, kuriam Kalėdų seniui ką rašysi laiške ir ko prašysi, nes paskui bus taip, kad gausi vienodų dovanų. :D Taip, su manim tai įmanoma. Nes jeigu labai labai noriu, tai visiems šauksiu ir visi į tai dėmesį atkreips. Taigi susikaupiau, atsisėdau ir vienam Kalėdų seniui laišką jau parašiau. Stengiausi nesikartoti su norais, kuriuos galėtų žinot kitas Kalėdų senis. O kur dar visokie nykštukai ir pagalbininkai elniai. Žodžiu Kalėdos būna turiningos dovanomis. Aš, savaime aišku, visus metus buvau labai gera mergaitė, visų labai klausiau, dariau daug gerų darbų, todėl nusipelniau daug dovanų :D Aišku nesurašiau visko, ko norėčiau, nes būtų "šiek tiek per riebu" kaip sako mano tėtis, bet... Nesikuklinau per daug :D

Labai džiaugiuosi, kad turiu brolį, kuris vis dar tiki tuo Kalėdų stebuklu, ta Kalėdų legenda... Būtent to dėka mūsų Kalėdų rytas būna toks tikras, kaip pasakose - brolis atsibunda anksčiausiai, nes naktį nesugebėjo pabusti ir pačiupti Kalėdų senio už rankovės, pažadina visus ir skirsto dovanas. Jų būna kalnas. Stengiamasi išpildyt kiekvieną norą, pradedant nagų laku ir baigiant žaidimų konsole. Nuo mažų pakučių iki didelių dėžių... Dievinu tą dažniausiai filmuose ar žurnalų puslapių nuotraukose matomą vaizdą :) Aišku, visi šventiniai pietūs, sveikinimai, važiavimai į svečius pas brangiausiojo šeimyną, emocijos, šiluma ir jaukumas - visa tai sudaro pagrindinę Kalėdų esmę ir šventinę nuotaiką, bet va dovanos nuo pat ryto būna kažkas TOKIO, kas nuteikia gerai visoms šventinėms dienoms.

Rytoj aš planuoju eit prasinešti po kuistukus. Gal rasiu kokį nors žavų megztinuką ar kažką šilto, juk būna tokių nonsensų, kuomet įmanoma už "kapeikas" rast kažką, kas būtų labai malonu širdžiai :) Taip pat pabandysiu nupirkt ką nors dovanoms... Turiu dar tiek žmonių aprūpint, tiek Kalėdinių stebuklų trupinėlių pritrupint, kad ojojoj... Vėl reikės susidaryt sąrašiuką, pagal kurį pirksiu, gaminsiu, rišiu, darysiu, kursiu ir kurpsiu. Būsiu mažasis Kalėdų senio padėjėjas :}O šiandien aš nusipirkau... Nepatikės nei vienas. Vienkartines formeles keksiukams. Pasinaudojusi stebuklinga savo turima pirma Beatos knyga pasistengsiu iškepti keksiukus su mėlynėmis (jei jų dar rasiu šaldymo kameroje) ir keksiukus su bananais... Gal nepatirsiu visiško fiasko, o jeigu pasiseks - Kalėdų stebuklo mažyčiai saldūs trupinėliai bus garantuoti :}

Žodžiu... Planuose visokių visokiausių darbelių, nuo kuistukų aplankymo iki pašto siuntinių siuntimo ir žavaus jų įpakavimo, bet labai norėdama spėsiu viską viską :)

Foto paimta iš AllTheBeautifulChristmas