Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą...

Kai 05.07 atidaviau dokumentus ir buvau oficialiai įforminta savo naujame pirmame tokiame labai tikrame darbe, negalvojau, kad išbūsiu jame taip ilgai ir kad visi man taps tokie mieli... Šiandien, kai dirbau paskutines valandas, susivokiau - visi visi, nesvarbu, mano pamaina ar kita, man tapo tokie artimi. Visi buvo tokie skirtingi, tokie savotiški. Bet su visais susigyvenau. Net su tais, su kuriais kiti taip stipriai ir taip dažnai "ėdasi". Kiekvienas rado vietą mano širdelėj ir kiekvieno labai labai pasiilgsiu... Buvo malonu ir keista sulaukt atsisveikinimo dovanų, buvo gera iš abiejų pamainų išgirsti žodžius "Visada lauksime Tavęs grįžtant" ir buvo gera girdėti padalinio vadovės "Nieko, ateis vasara - grįši ir Tu". Lankysiu jus, batonėliai :))

O kad nebūtų taip liūdna, tai parsitempiau namo dovanų gautą nuotrauką, saulę "kamuolį" ir kepurę, minėtą paskutiniam post'e. Ir daugybę prisiminimų, įspūdžių, emocijų. Daugybę gerų ir ne itin išgyvenimų... Dieve, ačiū Tau už galimybę dirbti ten :) Tai buvo geriausias mano pusmetis...

Labai tikiuosi, kad greitu metu daugiau pabaigų nebus... Sausį planuojama pusmečio/semestro pabaiga, tai ši būtų tik į gerą. O visiems kitiems įvykiams pabaiga bus tada, kai pati taip nuspręsiu...

Bučkis su šampano taure, žavinga daina (Jazzu ir Leon Somov - Print) ir su manim. Visiškai atvira ir nuoširdžia, nes kitokia būt nemoku...