Kai depresiją išpučia jūra /// When depression is blown out by noise of the waves

Iš tų nervų visą naktį negalėjau užmigti. Neradau sau vietos, viską skaudėjo. Atsikėliau kvadratine galva... Rašyt negalėjau - neišėjo nei susikaupt, nei žiūrėt į kompiuterį. Apsirengiau ir išėjau. Kavos, į miestą, į biblioteką, bet kur, kad tik ne namuose. Susitikau draugę, nuvažiavom prie jūros. Tuomet supratau - aš DIEVINU savo miestą tokiais gyvenimo etapais, kaip šis.. Kai jūros bangų ošimas išmuša visas blogas mintis, pajūrio vėjas išpučia smegenis ir grįžęs namo gali ramia šviežia galva kibti į darbą... Po visos meditacijos užsukau į Eurokos ir nesusilaikiau - milijonas akcijų ir milijonas norų paspirčiai tęsti darbą...

***************************************************************************

I couldn't sleep in case of all those nerves and stress which I felt yesterday. I just couldn't find perfect place to me in my lovely bed and all my body was in total pain. So I got up with absolutely square head... I couldn't even thought about writing something - I could neither concentrate nor look at the computer screen. So I just  dress myself and gone out of sweet home... Latte, city, library - doesn't matter where, but I just couldn't be at home. So I met my friend and we decided to go to the sea. And then I realized how I adore my city when my life is at this stage. When noise of the waves moves out all bad thoughts, wind just fills out brain and you can do everything with fresh head when you get back home... So after all meditation I came to Eurokos and I just lose out myself - billions of discounts and billions needs for something new to support myself for writing something... so...