Aš šiandien čia...

Kur aš ir kodėl aš ten?

Jeigu seniau bent kelis mano skaitytojus kankino toks klausimas, tai manau, kad dabar šis klausimas labiausiai kankina būtent mane pačią.

Dingusi iš tinklaraščio su bent tais keliais retais įrašais, kartas nuo karto vis apsireiškiu savo socialinių medijų paskyrose (dažniausiai tai - karalius Instagram, kuris mane lydi kone kasdien).

Taip ir kyla klausimas - kodėl? Kodėl mano meilė rašymui ir nuotraukoms, mano pomėgių išdėstymui virtualiame balto popieriaus lape taip ir nuslūgo, tarsi tapo nustumta jau ne į antrą, bet į trečią ar ketvirtą planą? Viskas kur kas paprasčiau, nei atrodo...

   

Jau kurį laiką mane vis kankina tas jausmas, kad esu pasimetusi rašymo klausimais. Norisi duoti kažką naujo, kažką įdomaus, kažką kitokio. Tačiau mano pomėgis ir hobis - kosmetika, grožio priemonės, gražūs daiktai (ypatingai batai - och, esu pamišusi dėl jų), o šį pomėgį turi jei ne kiekviena, tai tikrai kas antra mergina. Dabar gi padangėje tiek daug nuostabių ir talentingų tinklaraštininkų, kad sekant visą jų įdirbį, tendencijas ir tuos naujus straipsnius jaučiuosi tarsi suglumusi ir nebežinau, kaip ir kur save išreikšti...

To pasekoje, tikiuosi, kad šį kartą ilgesniam laikui, nei seniau, atradau naują pomėgį - sportą. Taip taip, su sveika mityba susidraugauti man vis dar sekasi gana sunkiai, tačiau patį sportą aš jau spėjau pamilti. Savo tikslą - penkias dienas per savaitę sportuoti sporto klube - bent kol kas vykdau labai stropiai! Būtent todėl save tarsi ištaškau salėje ir laiko bei jėgų (o tuo labiau minčių) nuotraukoms ir rašymui nebelieka. Nors aplink save matau tiek daug gražių daiktų ir mintyse dėlioju vizualizacijas, kaip galėčiau viską nufotografuoti, tačiau po ilgos darbo dienos, pradėtos sportu salėje, grįžus namo norisi tik vieno - pavakarieniauti ir ilsėtis, leisti laiką su mylimuoju ir tiesiog būti. Tiesa, kartu prie sporto, visos dienos darbo, artėjančių kursų dar prisideda ir mano užklasinė veikla - aš ir toliau mokausi prancūzų kalbą! Apie tai jau pasakojau viename savo tinklaraščio įrašų, tačiau ši veikla niekur nedingo ir lydi mane kiekvieną ketvirtadienį :)

Šiuo metu taip pat neapsakomai laukiu ir jau ruošiuosi vasaros atostogoms - net dvi savaites ilsėsimės gimtinėje! Negaliu sulaukti :) Nors orai nieko gero nežada (prognozės keičiasi kaip pašėlusio penkiamečio nuotaika, o aš vis tikiuosi, kad oras apsigalvos ir nudžiugins mus saule bei šiluma), tačiau svarbiausia - ne oras, o kompanija bei vieta. Negaliu sulaukti, kol susitiksiu su išsiilgtais draugais, kol skanausiu gardžius patiekalus, kol galėsime romantiškai ir jau gana simboliškai paminėti savo vestuvių sukaktį mūsų šventės restorane "Pušų Paunksnėje"... Šitos atostogos - tokios išlauktos, išsvajotos, kad man net blakstienų galai virpa apie jas begalvojant :)

Ar aš grįšiu į šią erdvę su naujovėmis ir savo įspūdžių pasakojimais? Tikrai taip. Vis žvalgausi, kaupiu idėjas, mintis, ieškau įkvėpimų ne tik virtualioje, bet ir tikroje realybėje. Ir toliau bandau produktus, perku daiktus bei mastau, kaip viską aiškiau ir tiksliau papasakoti Jums. Turbūt šis pasiaiškinimas ir taps tuo takeliu į mano naujus įrašus ir naujus įkvėpimus, nes šį kartą mintys liejasi lyg pašėlusios.

Aš nedingau - aš esu čia, kasdien, galvojanti apie savo erdvę, apie griskene.com, jaučianti įsipareigojimus ir žinanti, kad privalau išpildyti tam tikrus pažadus. Ir žinote, kodėl aš žinau, kad grįšiu? Nes jei gali nerašyti - nerašyk, bet aš nerašyti negaliu.. :)